Budo tikslas – savęs tobulinimas, kaip priemonę naudojant kovos menus.

   Bėgant šimtmečiams, kovų meistrai siekė sukurti kovos menų sistemas, kurios priklausytų ne nuo fizinės jėgos, o nuo meistriško psichinės, gyvybinės energijos ir neribotų protinių galimybių panaudojimo. Budo moko žmogų kontroliuoti oponentą be fizinio susidūrimo. Tai fizinės disciplinos kaip priemonės  pasiekti pergalei nekovojant.

  Per ketvirtį amžiaus pastoviai studijuojant kovos menus, įsitikinau, kad įvairių mokslo sričių ekspertai greitai suprato kovos menų reikšmę ir svarbą formuojant žmogaus charakterį, todėl atsirado savita  kovos menų švietimo sistema, nacionaliniai bruožai.

  Dešimtimis metų kovos menus praktikuojantys ekspertai, trokšdami dvasios, proto ir kūno harmonijos, tobulumo siekė visose gyvenimo srityse. Jie sukūrė gaires ir apibrėžimus, padedančius bendrauti mokytojui ir mokiniui, efektyviai skatinančius kiekvieno procese dalyvaujančiojo tobulėjimą.

  Kovos menų mokymasis – nuolatinis proto, kūno ir dvasios tobulinimo procesas. Klube išauginti  čempionai  dažnai pamiršta karatė principus, garbės kodeksą  ir  kai tik mokinį jo ego įtikina esant "geriausią", tolesnė pažanga iškart tampa neįmanoma. Instruktorius (sensei) turi mokyti mokinius nuolankumo, kuklumo ir nuolatinės pagarbos mokytojams, treniruočių partneriams ir visiems, kuriuos sutinka gyvenime. Šios savybės padeda perprasti Budo principus, o instruktoriui  – išmokyti mokinius pagarbos ir etiketo.

  Besimokantys kovos menų turi treniruotis su aiškia nuostata, kad treniruotės Dodžo (treniruočių salėje) ruošia juos „gyvenimo ir mirties“ situacijoms. Rimtas požiūris į ketinimus ir visada maksimalios pastangos padeda sukaupti ne tik protą, dėmesį, bet ir mobilizuoja fizines jėgas tiek mokantis kovos meno, tiek kasdieniame gyvenime.

  Kovos menų mokymosi tikslas – savęs tobulinimas. Mokinys kasdien turi stengtis tapti geresnis nei vakar. Jis turi plėsti ir tobulinti techninius įgūdžius, galvoseną. Noras nugalėti mažiau patyrusį ar silpnesnį priešininką stabdo mokinio tobulėjimą. Pergalė neturi būti tikslas.

  Sunkios treniruotės ir disciplinuojančios instrukcijos yra kovos menų pagrindas. Modernaus sporto psichologai patvirtino, kad sunkios treniruotės ir disciplina – efektyvus kelias, padedantis nugalėti abejones ir nervingumą.

  Budo – tai japonų kultūros lobis, kurį  siekia pažinti visas pasaulis, sukurtas per daugybę šimtmečių remiantis gyvąja patirtimi. Šios neįkainojamos žinios yra kelias į žmogiškojo tobulumo paieškas per fizines, proto ir dvasios treniruotes. Mes esame atsakingi už Budo idėjų išsaugojimą ateities kartoms.

                                                                (iš rašomos knygos   Sensei  Zenonas Budraitis)

Sveikiname Šiaulių karate sporto klubo "Saulė" prezidentą Zenoną Budraitį tapus Lietuvos dziudo čempionu

NUAGĖLTOJAI: Kėdainiuose vykusio 20-jo senjorų atvirojo Lietuvos dziudo čempionato nugalėtojai Zenonas Budraitis (kairėje) ir Vidmantas Budraitis.

Savaitgalį, Balandžio 10 d. Kėdainiuose vyko 20-sis senjorų atvirasis Lietuvos dziudo čempionatas, kuriame varžėsi Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Baltarusijos atstovai. Šiame čempionate sėkmingai dalyvavo keturi šiauliečiai, tapę čempionais.

Varžybos vyko aštuoniuose amžiaus grupėse. Nugalėtojais tapo šiauliečiai Zenonas Budraitis (svorio kategorija iki 73 kilogramų), Vidmantas Budraitis (iki 81 kg), Nikolajus Kurušinas (iki 90 kg), Gintaras Bičkus (iki 90 kg).

              / mintys iš Sensei ZenBud rašomos knygos /

              „ norint  išmokti  kovoti,  reikia  kovoti „

                                                                     Sensei

2. – “Busido” ( kovotojo kelias ) reikšmė, negali būti klaidingai suprantamas ir interpretuojamas. Pažinęs ir įsigilinęs į pirmojo laiptelio išdėstytą  kelią, suprasi, kad jau  XII  amžiuje „Samurajų“ laikais,  einantis šiuo keliu buvo laikomas aukštesnio rango žmogus, jo kovos paslaptys ir išmintis iš kartos į kartą  buvo perduodamos tik šeimos nariams. Einantis „Busido“ keliu pirmoje vietoje visados laikė  G A R B Ė.  Tai II – asis laiptelis, be kurio šiame kelyje nėra kas veikti.
3. -  P A G A R B A kitam, tai pamatas, be kurio ir pats „Busido“ namo nepastatysi. „Būti stipriam, tai reiškia ne tūrėti už kitą daugiau jėgų, o mokėti pakelti silpnesnį iki savo aukštumos“ , tai Shotokan Karatė įkūrėjo G.Funakoshi žodžiai. Susipažinęs su Karatė, išmoksti gerbti  silpnesni. Tai Pagarba kitam, tai savigarba. Negerbsi savęs, negerbs ir tavęs. Treniruotėse užtikrintai atidirbti kovos judesiai ir Sensei  perteikiama kovotojo dvasia, išlavina savikontrolę ir ramybę. Charakterio formavimas, mokėjimas gerbti kitą – tai manau  III – jo laiptelio paslaptis siekiant pergalės.
4. -  1871 m. likvidavus Japonų  hanų  kastą, tai palietė ir virš 2 milijonų Samurajų, kurie ištikimai tarnavo savo šeimininkui. Netekę socialinių garantijų, gindami ir išlaikydami Samurajaus Garbę, dauguma pasitraukė į provinciją ir nepalaužti priimtų valdžios sprendimų, ten tęsė kovos menų pažinimą. Bushi  Psichologija. Neatsiejama, formuojantis fiziniam ir dvasiniam kovotojo charakteriui, formuojasi ir jo psichologija. Nerašomame, bet visiems kovotojams gerai žinomame kovotojo elgesio kodekse sakoma, kad daug ką lemia protas ir jausmai. IV – as laiptelis žinoma kovotojo formuojama P s i c h o l o g i j a.
5. -  „Bushi do“ siūlo mums – aukštas moralės formas, kurios formuoja jaunąją kartą. Pagaliau supratome, kad tik kultūra ir intelektas, tai pažengusio kovotojo veidas, kuris nusipelno pagarbos. Kūno koordinacijos tobulinimas, proto ir fizinės jėgos p
6. usiausvira, tai pasiekiama tik kasdieniniu darbu ( treniruotėmis ). V – tasis laiptelis pastovios T r e n i r u o t ė s / m o k s l a s /.
7. –  „psiaudokovinis“ menas ar kova iki mirties... klasikinė šių dienų kova, kur susitinka profesionalas ir gerai techniškai apmokytas kovotojas. Priešininkai kovoja žinodami, kad tai kova ne iki mirties, kaip būdavo seniau,  o siekis pergalės. Tai ir verčia manyti apie šių dienų „busido“, kaip apie psiaudokovinį meną. Kovojama ne mūšio lauke, o sporto salėse. Čia privalu naudoti aukšta sportinę techniką , kur žinai , kad gali kovoje laimėti arba pralaimėti. Tikslas, psichologinis nusistatymas, pergalės siekimas kaip kare, štai kas lemia Pergalę. Kovotojo D v a s i a, VI – asis laiptelis į  pergalę.
8. -  „ kiricuke“ ( kardo smūgis ) , kaip ir „gyaku zuki“ ( rankos smūgis ) atliekamas labai greitai ir tiksliai. T E C H N I K A. Praktikuojantis Karateka pastoviai turi būti „dzensin“ ( budrumo ) formoje, o tai galima pasiekti nuolatos šlifuojant techniką. Būtinas balansas tarp senojo ir naujojo Bushdo mokymo. VII – tas laiptelis į pergalę kasdienis Technikos tobulinimas ir mokymasis.
9. – nekonfliktinis Busido ( kovotojo kelias ) pasiekiamas per Sensei dėstomą meistriškumą. Ištikimybė savo klubui ( kovos menų mokyklai ) ir Sensei ( kovos menų mokytojui ) yra viena iš pagrindinių pergalės sudedamųjų dalių. I Š T I K I M Y B Ė. Pasitikėjimas savimi ir Mokytoju  leidžia pasiekti pergalę. Tik švarus protas, pasišventimas ir taurūs jausmai duoda gerus rezultatus. VIII – tas laiptelis IŠTIKIMYBĖ visomis prasmėmis.
10. – praktika, geriausias mokytojas. Dalyvaudamas čempionatuose Karateka  įgyja ypatingos patirties, tai kovinės dvasios ir proto ( kovinio mąstymo ). Ekstremalioje situacijoje išryškėja žmogaus savybės. Sportas, gyvenimo būdas ar pramoga , tai  kiekvienas tūrėtų atsakyti sau einant Busido keliu. P R A K T I K A, tai IX – tas pergalės laiptelis.
11. – saldus žodis ir jausmas PERGALĖ . Visur ir visada siekti tik pergalės. Negalima treniruotis , kad siektum antros vietos. Nusistatymas, tikslas, troškimas nugalėti yra neapsakomas dopingas žmogaus pozityviame gyvenime. Pajutęs Pergalės skonį, to nepamirši niekada. Štai kur veda nuoseklus kasdienis Busido kelias ... į P E R G A L Ę.